Saulėtekio tualetų turinys
Perskaičiau Dovilės bloge santraupą „PGLU“ ir ilgai negalėjau suprasti, kas čia užšifruota… Ir tik vėliau susipratau, kad pati ją naudojau savo Saulėtekio vietos konkretizavimui. Turėjau pažvelgti išgyventisaulėteky.blogas.lt į virtualias akis ir prisipažinti, kad apleidau jį…
O turėjo jis būti smagios ironijos kampelis, atsvara cukriniam įvaizdžiui reklaminiuose bukletuose, besišypsantiems studentų atstovybių narių veidams, kurie dar vakar keikė dėstytojus, neįdomias paskaitas, visą sistemą apskritai, o šiandien nekaltus abiturientus kviečia prie jų prisijungti.
Taip pat kažkur tarp eilučių turėjo slypėti viltis, kad po ketverių metų nieko nesigailėsiu, pasiimsiu iš Saulėtekio viską, kas geriausia ir spjausiu į visą blogį.
O vat išėjo kaip išėjo: jokio pastovumo, dialogo su gerbiamais skaitytojais ;)
Kartais vis dar noriu ką nors parašyti, dažniausiai vizito tualete metu. Ne, čia ne apie tai, kad toje vietoje gimsta geriausios idėjos ir net meilė (V. Tarasovo atveju).
Taip, prisipažįstu, esu išlepinta gerų bendrųjų tualetų. Mokykloje visuose buvo remontas, jie tiesiog spindėjo savo švara. Reikalo prispirtam įlėkus į kabiną proceso pabaigoje nelaukė toks nemalonus siurprizas, kaip tualetinio popieriaus nebuvimas. Jis tiesiog buvo. Visada maloniai kabėjo šalia ir vertė jaustis lyg būtum namie… Ir ne, privačioje mokykloje nesimokiau. Tiesiog kasmet vyko akcija, kurios metu kiekvienas turėjo atnešti pakelį, o valytojos juo aprūpindavo kiekvieną kabiną.
Čia tualetinis popierius – prabanga, kuria, beje, reikia pasirūpinti iš anksto. O jo būna tik rytais. Galbūt kažkas namuose taupo vandenį, bet aš asmeniškai pas nykštukus apsilankau tik po pietų, kai organizmas suvirškina tuos kelis puodelius kofeino, kuriuo bandau palaikyti savo smegenų veiklą. Ir popieriaus tada jau beveik niekada nebūna…
Ir dar tas kvapas. Ventiliacijos nėra, langų niekas neatidaro. Gal čia prevencijos tikslais, kad lankytojai per ilgai neužsibūtų?
Studentams jau taip būna, kad kišenėje – tik keli centai, todėl sušildyti rankas prie kavos ar arbatos puodelio nepavyks. O po 3 valandų ledinėje auditorijoje nepadeda net paltas. Tokias atvejais visada karštu vandeniu išplaunu rankas. Bet Saulėtekyje karštas vanduo – prabanga. O prabangos juk studentams nereikia. Taigi karštas vanduo tiesiog užsuktas. Popierinių rankšluosčių, aišku, irgi beveik niekada nėra. Ir vėjelio taip pat. Taigi rašome per paskaitas su pirštinėmis.